• Facebook Social Icon

© 2016 V.V.O.C.

Dantų implantai

    Danties implantas – natūralios danties šaknies pakaitalas, titaninis varžtelis, chirurginiu būdu „įsodintas“ į žandikaulio kaulą. Tai atliekama, kai, netekus danties  (ar kelių), reikia fiksuoti neišimamuosius ar išimamuosius protezus. Žodžiai „implantas“ ir „implantacija“ kilę iš lotynų kalbos žodžių implantum, implantare, reiškiančių „įsodinimas“. Pastaruoju metu dažniausiai naudojami implantai iš titano lydinio. 

Dantų implantacija susideda iš kelių etapų:

 

    1. Konsultacijos
   Konsultacijos metu gydytojas įvertina bendrą burnos, žandikaulių kaulo būkles. Taip pat sudaro tikslų gydymo planą – nusprendžia kiek, kokių ir kuriose srityse implantų reikės, kokie bus naudojami konstrukciniai elementai. Konsultacijos metu gydytojas su pacientu aptaria implantacijos privalumus ir trūkumus, alternatyvius gydymo variantus.

 

    2. Chirurginio etapo

  • Implantuojat vieną implantą operacija trunka vos 30-40 minučių. Jeigu vienu metu implantuojama daugiau implantų ar kartu atliekamos papildomos procedūros, operacija trunka ilgiau – 1-2 valandas. Paprastai operacijos metu naudojamas vietinis nuskausminimas.

  • Siūlės nuimamos po 7-10 dienų. Tuomet laukiama kol implantas sėkmingai apaugs kaulu ir įsitvirtins žandikaulyje. Laukimas gali užtrukti iki pusės metų. 

  • Gijimo galvutes įsukamos prigijus implantui, kad suformuotų dantenas aplink būsimą danties vainikėlį

 

    3. Protezavimo etapo 

    Praėjus 2-4 sav., kai dantenos sugyja, pradedamas protezavimas ant implanto. Nuimami dantų atspaudai, pagal kuriuos dantų technikų laboratorijoje gaminami individualūs dantų protezai. Priklausomai nuo to, kiek trūkstamų dantų ketinama atstatyti, naudojami keramikos vainikėliai, tiltiniai protezai ar išimami dantų protezai.

 

     Truputėlis istorijos

    Dantų implantacija kaip odontologijos kryptis pripažinta praėjusio amžiaus viduryje. Lietuvoje metodas pardėtas taikyti 1981 m. Iš pradžių naudoti Lietuvoje ir Rusijoje pagaminti implantai. Intensyviau ši sritis vystoma atkūrus nepriklausomybę ir atsiradus galimybių naudoti Vakarų Europoje ir JAV sukurtas medžiagas bei technologijas. Pastaraisiais metais pagal ES sveikatos priežiūros teisės aktus dantų implantaciją, įgiję reikiamą papildomą kvalifikaciją, gali atlikti ir bendrosios praktikos odontologai. Taip metodas tampa prieinamesnis. 
    Šiuo metu yra sukurta daug įvairių implantų konstrukcijų. Tobulinamos geresnį kaulinio audinio prisitvirtinimą prie implanto paviršiaus ir suderinamumą su organizmu užtikrinančios medžiagos bei technologijos. Nors implantai nėra visaverčiai dantų šaknų pakaitalai, šiuo metodu sėkmingai grąžinama kramtymo dantimis funkcija ir estetiška išvaizda. Jauniems žmonėms ypač aktuali galimybė implantuoti ir vieną dantį, taip išsaugant gretimus dantis sveikus (jie nepreparuojami). 

 

Kada reikalingi dantų implantai:

  • vieno ar daugiau dantų netektis;

  • kitų protezavimo būdų nepriimtinumas pacientui;

  • išimamųjų protezų fiksavimo negalimumas.


    Paciento amžius nėra svarbiausias veiksnys. Implantuoti galima ir 18 mečiams, ir 80-mečiams, atsižvelgus į sveikatos būklę ir žandikaulių struktūros parametrus.
    Gydymo sėkmę lemia išsamus paciento būklės, kaulo struktūros bei kitų parametrų įvertinimas. Tam atliekami įvairūs tyrimai. Gydytojas privalo gerai išmanyti topografinę žandikaulio anatomiją ir, išanalizavęs situaciją, įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę ir žandikaulių topografinę situaciją (taikydamas rentgeną ar kompiuterinę tomografiją). Sergantiesiems lėtinėmis infekcinėmis ligomis dantų implantavimas kontraindikuotinas. Tačiau kai kurie ribojimai yra sąlyginiai.

   Pavyzdžiui, jeigu sergantysis cukriniu diabetu yra tinkamai gydomas ir liga gerai kontroliuojama, implantuoti galima. Tačiau implantacija nerekomenduojama daug rūkantiems pacientams dėl kraujagyslių, ypač – burnos gleivinės, pažeidimų. Dėl imuniteto susilpnėjimo šiems pacientams implantuoti dantis būtų rizikinga (galimos infekcinės komplikacijos). Implantavimo galimybė kiekvienu atveju įvertinama individualiai. 
    Implantavimo operacijos po periodontito pažeistų dantų šalinimo būna gana sėkmingos. Implantai „paima“ dalį krūvio nuo likusių natūralių dantų šaknų. Taip dar nepažeisti ar nedaug pažeisti dantys tarnauja ilgiau. Periodontitu suserga ir jauni žmonės, o negydant, net nesulaukus brandaus amžiaus, galima netekti visų dantų. Jeigu tai vyksta dėl savų dantų atmetimo, implantavimas gali būti pasirinktinas būdas. 
    Implantas gali „neprigyti“ dėl daugelio priežasčių: prieš implantuojant neįvertinus kaulo struktūros, apimties ar taikius netinkamą operacijos techniką, taip pat – dėl infekcijų. Jų profilaktikai reikia palaikyti tinkamą burnos higieną. Po implantacijos operacijų ji turi būti labai kruopšti.

    Šiuo metu dažniausiai naudojami vadinamieji srieginiai implantai.

Implantuoti galima praėjus 3-6 mėn. po dantų pašalinimo, o ypač palankiais atvejais – iš karto po d anties pašalinimo. Srieginiam implantui „prigyti“ apatiniame žandikaulyje reikia 3–4 mėn. laiko, o viršutiniame – 5–6 mėn. Tada į implantą įsukamos gijimo galvutės, o dar po 2-4 savaičių galima atlikti danties protezavimą. 
   Prieš implantavimo operaciją gydytojas įvertina žandikaulių parametrus, atstumus iki kraujagyslių pluoštų, viršutinio žandikaulio daubos. Kai sąlygos pakankamos, į vieną žandikaulį galima implantuoti iki 10–12 implantų. Įprastinė schema – vienas implantas – vienas protezuojamas dantis. Kai kuriais atvejais ant dviejų implantų galima protezuoti išimamąjį žandikaulio protezą. Taip pat ant dviejų implantų galima protezuoti, pavyzdžiui, keturis priekinius dantis. Operacijos atliekamos specialiais instrumentais, vietiškai nuskausminus. Implantai yra ilgaamžiai. Jie tarnauja 10–20 metų ir net ilgiau. Šis laikas priklauso nuo gydytojo kvalifikacijos bei chirurginės technikos, o ypač – nuo paciento burnos higienos.